- šnarvaliuoti
- šnar̃valiuoti, -iuoja, -iavo intr. menk. 1. verkti šniurkšint: Nešnar̃valiuok, užteks – niekas nenumirė! Jrb. Liaukis šnarvaliavęs, o tai dar gausi! Skr. 2. nemokšiškai ką dirbti: Ką tu čia šnar̃valiuoji – sugadysi tik įrankius! Vdžg. \ šnarvaliuoti; apšnarvaliuoti
Dictionary of the Lithuanian Language.